duba

dubà sf. (4) 1. drevė, uoksas: Išdubęs medis bus duba J. Duba medyje pelėdoms J. Tame ąžuole duba dumba, t. y. dulė[ja] vidus medžio JI357. Bitys susimeta į dùbą J. Voveris dubo[je] riešutus laiko žiemai J. Kiaunė ir pelėda dubose vaikus per J. 2. [i]jauja, pakura: Linų prisidžioviau pilną dùbą Lk. Par mažai prikūrenai dùbą: linai, žiūrėk, visai nesudžiūvo Tt. Ar jau rugiai duboje išdžiūvo? Rdn. Labai aprūkusios dubõs durys Trš. Kol jaujas kuldavom, dažnai dubosè gulėdavom Krš. Jonas knarkė duboj įlindęs Žem. 3. pirkia, troba: Jis gyvena savo dubojè Sr. Neprieteliai, į mūsų kraštą įėję, šoko tujaus į butus arba dubas M.Valanč. Žemę ir dubą paveldi paprastai vyriausiasis sūnus J.Jabl. ^ Kurioj duboj dulkių nėra? LTR. 4. Nj, Jnš, Ps atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba: Tavo dubà gerai įdirbta Varn. Ans visą savo dùbą dirba Grg. Tėvas dubõs neskirstys Pn. Ant cielos dubõs gyvena Pc. Po tėvo mirties abu broliai dùbą pusiau pasidalijo Lnkv. Ant mano viso gero užėjus, pilną dubą radus, nemyl manęs Sz. ^ Pikta kalė dùbą saugo (taip teisinasi vyrui pikta pati) Pkr. 5. scom. besotis: Tas duba ėda už du Šll.